ekėtuvas

ekė́tuvas sm. (1) Žd 1. prastas arklys: Savo ekėtuvą taip nuvarė, kad nė uodegos nebpavelka Brs. 2. kas skolintais padargais ar svetimais arkliais naktimis žemę dirba: Nors ans dirba kaip ekėtuvas, vis tiek neblogai gyvena Brs. Juk nesi ekėtuvas, kad naktį dirbi Brs.